nuodarbė

nuodarbė̃ sf. (3^a), nūdarbė̃ (ž.) (3^a) 1. darbas, darbo vaisius: Tai gražios pirštinaitės – kieno tokia puiki nuodarbė̃? Grdž. Kieno nuodarbė̃ ta skrynia? Šmk. Sakai, kad gražiai išmarginta, o vis tai mano nūdarbė̃ Vdžg. Ne iš tavo nuodarbė̃s, aš iš savo papetės (d.) Vl. 2. lauko darbų nudirbimas: Šiemet prasta nūdarbė̃ – visą vasarą lyna Vdk. Tokį lytotą metą nedidelė nūdarbė Krkl. Nėr spėrumo nūdarbė̃s, kad lyna Ggr. 3. psn. žemės nudirbimas kitam už sutartą atlyginimą: Gyvena ji viena, atiduodama žemę kaimynui ant nuodarbės rš. Ans gyvena ant nūdarbė̃s, t. y. nudirba laukus J. 4. uždarbis: Visą nū́darbę ir pragėrė Ggr.